Gyvybės medis

Tik žodžiai, sparnuoti, lapais pabyra į vėją, Tik žemė kraują sugers, žemė išdžiuti spėjo, It savo rankomis, visa kas gyva kviečia, Keliais į juodąją dirvą, pirštai žarijas liečia... Atvėrė žaizdą, sruva kraujas, Viską degina aplinkui ir išvalo ugnis... Kas išpažysta savo rankomis sukūrtą, Protu pavergtą apakins širdis... Ar tai malda, ar tai kelionė Iš kurios jau niekas niekada nebegryš? Ar dovanosi savo baimę, nusilenksi prieš Gyvybę, jei kas jos paprašys? Tiesiai į dangų, krinta iš rankų, Tik nespėja akis sužiūrėt… Kyla it liepsnos, užkeikimai ir burtai, Tylomis tolimos praeities… Aidi nuaidi, pavirsta į šaltį, Sustoja vanduo į ledą… Tiesiai į dangų, nuo barzdos, Paskutiniai midaus lašai… Atvėrė žaizdą, sruva kraujas, Viską degina aplinkui ir išvalo ugnis... Kas išpažysta savo rankomis sukūrtą, Protu pavergtą apakins širdis... Ar tai malda, ar tai kelionė Iš kurios jau niekas niekada nebegryš? Ar dovanosi savo baimę, nusilenksi prieš Gyvybę, jei kas jos paprašys? Tik toliai vingiuoti, suteka upem i prada, Tik menuo veliai numirs, menuo ramybe rado, Is tyro sulinio, sudrumstos akys sviecia, Rankos lyg Jievaro sakos, visa kas gyva kviecia...

Submitted by Corpse Grinder — Apr 25, 2025

Mane šaukia tavo šaknys, tavo verianti tyla, Margos nugaros gyvačių raizgo nuodija mane, Prakeikimai, laiko upės, lyg akimirka sapne, Kai prabundi baltos rankos tiesia pirštus į tave… Kranklio kelias pavojingas, sparną rėžiantis aukštai, Tu suklupsi jei mirtingas, nemarus juo žengs lengvai, Spinduliai juodi ištvinę, Velino ugnies takai, Pakeliui į amžinybę palydės tave vilkai... Vesk! Vesk mirtingasai, laumių takais… Vesk! Vesk! prarastasai, norais slaptais… Vesk! Vesk pasmerktasai, savęs nepamesk… Vesk! Vesk nelemtasai, kelią atrask… Pabalnoti juodakarciai, akys tryksta ugnimi, Virs bedugniu tu prajosi jei tikesi savimi, Gaus ragai anapus toliu, nesuskaitomu ausru, Spek nugirsti savo varda virs beprotisku gelmiu... Mano kelias pavojingas, netiketas ir slidus, Tu suklupsi jei mirtingas, arba tapsi nemarus, Isvaduoti tavo vejai, tavo laisve sirdyje, Pakeliui i amzinybe pasiimki ir mane... Vesk! Vesk amzinasai, laumiu takais.... Vesk! Vesk uzburtasai, norais slaptais.... Vesk ! Vesk išrinktasai, saves nepamesk… Vesk! Vesk prakeiktasai, kelia atrask…

Prarado savo ramybę, iškerojusią godžiai, Pripratę prie savo didybės, Tusčiai ir nuobodžiai, Kur traukia tavo keliai? Kas tavo spindulius audžia? Kuo dega tavo vaikai? Kas tavo neprietelius baudžia? Tyla suspengia ir apkurtina, vilkais staug… Iš saujos plyšta, drąsko, degina, ir veržias lauk… Paskubėk! Kas gi žadina tave? Kas neregimas tau ranką tiesia? Pažiūrėk! Kas taip degina tave? Nesibaigiantis kelias į šviesą... Mojavo ginklai visagaliai, Ir ašmenys akmenį kirto, Pabiro gilės į dirvą, Kelionė į nežinią virto... Sukausto plienu ir apkurtina, vilkais staug... Iš sapno kyla, tvinsta gyslomis ir šaukia – jau.... Pažiūrėk! Tai tik laiko dykuma, Kam į nebūtį aukoji tiesą? Pažiūrėk! Ne akis plačiai atmerkęs, Ir atrasi savo kelią į šviesą.... Atrasi, atrasi, savo kelią į šviesą……

Submitted by Iron_Wraith — Apr 25, 2025

Mirtis apkabina, šaknis padabina, Gyvačių nuodais - praeitim pavaišina, Užgauta styga gilumon panardina, Gyvybe užgimsta, ir mirtį graudina... Pradas be vardo, gyvybę įvaldo, Pasivys atsilikusį kelią, Pažadins, prikels iškerojusią giliai... Lašas po lašo per gyvenimą neša, Šaknimis apsivijusį taką, Gyvačių nuodais patikrinsi galias... Gimsta į dangų, sakalo akys, Pamato, šviesą neregimą, Paliečia tyliai - šiurpas nupurto mane... Trokšta į viršų, rankos lyg šakos, Atsispirs, nebelies žemės kojom Į rasą pavirs, kelias į žemę sugryš...

Submitted by The Void — Apr 25, 2025

Štai čia, pačiam vidury, lauko gale prie tako, Šakos veja kelius kiek pasaulis mato, Tai medis, iš kurio prasideda tavasis kelias, Sustok, įsiklausyk, šaknys kankliais velias.... Sakalo vaikai, pakils į dangų juodą skrist …. Sakalo vaikai, pakils į dangų, saulė švis …. Sakalo vaikai, pakils į dangų, sparnai iš rankų…. Sakalo vaikai, sakalo vaikai….. Tai čia, pačiam vidury, kelio pradžioj, prie tako, Sapne, tai ko tu klausei, viską jis atsakė, „Prisėsk, savo kelionę man palik“, jis sako, Pažvelk, tik paklausyk tai bitėmis dūzgia šakos, Sakalo vaikai, pakils į dangų juodą skrist …. Sakalo vaikai, pakils į dangų, saulė švis …. Sakalo vaikai, pakils į dangų, sparnai iš rankų…. Sakalo vaikai, sakalo vaikai….. Tai ten, kelio pradžioj, pasaulio vidury, Sustok, jei užklydai, lauko pakrašty, Radai, ko neieškojai, ko nesupratai, Pažvelk pačion viršūnėn, tai sakalo vaikai...

Submitted by Cyberwaste — Apr 25, 2025

Rangosi bedugne iš gelmių, net vėjai girdi, Virsta tik akimirkai ji medziu osimu, Taip gyliai nuodai gyvačių sugelia į širdį, Gesta akyse liepsna o sielai neramu... Driekiasi miskais savu krauju zymetas kelias, Tolsta plieno pragaras,ir kruvina ausra, Šiaurės vėjais verčiasi žirgai bėrieji mano, Is gyvenimo gyvam istrukti nevalia... Ąžuolu ąžuolu amžinu ąžuolu virski, Verski mane šimtašakiu, žaizdas man užginki… Ąžuolu ąžuolu amžinu ąžuolu virski, Milzinu virski tvirtu, i padanges pakilki … Proteviu balsais prabyla simtametes veles, Vejais girgzda medziuose ju nemari giesme, Kam gi tu Medeine pasirodei man pries mirti? Kam gi mano suzalota kuna ismainei? Saknys taip gyliai, gyliai net kankliu rauda girdi, Rankos i sakas, it dangu remiantys peciai, Milzinu medziu kerosiu kol pradesiu zilti, Lauksiu kol is mano toliu vel parjos zirgai... Ąžuolu ąžuolu amžinu ąžuolu virski, Verski mane šimtašakiu, gyvybe grazinki… Ąžuolu ąžuolu amžinu ąžuolu virski, Ąžuolu virski tvirtu, virs pasaulio pakilki...

Submitted by Morgoth — Apr 25, 2025

Mačiau aš sapną, aš girdėjau balsus Mane jie vedė per girias ir miškus Tik menesiena švietė kalno šlaitais Didžiulis vilkas kvietė plieno šarvais. Ką pranašauja šie neramūs sapnai? Sakyk, Lizdeika, ko nerimsta vilkai? Virš Šventaragio dūmai (kyla) lyg juodi varnai, Ką man likimas audžia, ką tu matai? ...Kas naktį staugia geležim vilkai Kiekvieną akmenį sudrebina balsai, Pilis pasidengia sidabru pilnaty, Stovės čia miestas – amžiams Lietuvos širdy! Klausyk valdove pranašystės žynių, Gyvenimas tavasis išrinktas Dievų Stiprybę vilko savyje atrast turi Stovės čia Vilnius – amžiams Lietuvos širdy! ...Kas naktį staugia geležim vilkai Kiekvieną akmenį sudrebina balsai, Pilis pasidengia sidabru pilnaty, Stovės čia miestas – amžiams Lietuvos širdy!

Submitted by NecroLord — Apr 25, 2025

Įgels, akis užmerks, ir kadanors nušvis, Aukos midum, krauju ir šermenų gėrybėm, Deglais lydės, išdegins takelius pirmyn, Į rato vidury, kur erdvės susipynė…. Tai paskutinė kelionė iš mano kūno, Bet dar ne pabaiga… Nedelsk, nebus rytoj išgarbintų vardų, Tik toliai kruvini sau ištakas suranda, Tau šmėkla Giltinės nusilenkia žemai, Ilsėtis po mirties, dėja mums lemta… Į nebūtį krenta garbus gyvybės rūbas, Tai dar ne pabaiga…. Dar niekas nesugryžo iš pradžių pradžios, Atsiveria dausų šviesoj jau viską matę, Pritrūks tyla raudoj sugeltos išminties, Pas mirtį mes visi tokie panašūs…. Tai paskutinė kelionė iš mano kūno, Tai dar ne pabaiga….

This track is instrumental.

Is this song not instrumental?