Stotis
Nežiūrėk, nežibėk Taip liūdnai į akis Ką darau negerai Pats žinau. Nesakyk Tik pilniau ir svaigiau Mano taurę pripilk Ir stipriau ir karščiau Tu mane apkabink Tik pilniau ir svaigiau Mano taurę pripilk Ir stipriau ir karščiau Tu mane apkabink Bet ne tu, o kita Tavo rankomis glaus Ir liūdna valanda Iškeliaus, iškeliaus Iškeliaus, nebegrįš Ir sekundė šita Kaip ir aš, kaip ir tu Niekada, niekada Iškeliaus, nebegrįš Ir sekundė šita Kaip ir aš, kaip ir tu Niekada, niekada Nežiūrėk, nežibėk Taip liūdnai į akis Ką darau negerai Pats žinau. Nesakyk Tik pilniau ir svaigiau Mano taurę pripilk Ir stipriau ir karščiau Tu mane apkabink
Submitted by Iron_Wraith — Jun 13, 2026
Vis dairausi ten, kur nieko nėra Į dangų, į asfaltą, į akis kažkieno Į tyliai slenkančią audrą virš miesto Į žodžius, kuriuos kažkada lyg girdėjau Niūrūs veidai, vieniši žibintai Nuostabiai paprastos miesto gatvelės Nublukusios sienos šventovių senų Kurių bokštai švelniai persmeigia dangų Užtai dabar dainuoju šią dainą Kad tavęs daugiau niekada nepamirščiau Užtai šiandien aš čia esu Kad pasilikčiau tave amžinai... su savim Ir tuščioj sankryžoj, staiga Pamatau visą savo gyvenimą O kaip šauniai moki apgaut mane Kad aš esu vis dar gyvas
Submitted by Celtic Frost — Jun 17, 2026
Seniai įsimylėjau šaltą akmenio ramybę Tavo išdurto žvilgsnio tylą Tavo švelnumą skausmo prarajoj Ir keistą šypseną mūsų dienų pabaigoj Ar tu dar prisimeni mane? - aš klausiu - Tokį nublukusį, supančiotą švine Kaip galėčiau atpažinti? - tu man atsakai - Jei tu pats jau seniai pamiršai save... Žiopčioja prapjautų gerklių choras Užkišau jiems burnas smėliu Nespėja mirti, palaidoti gyvi Šlykštisi savo pačių krauju Mano kumšty visa Lietuva Laikau ją suspaudęs tarsi paukštį sužeistą Aš turiu tai, ko nieks neturės Aš žinau tai, ką niekas nesužinos
Submitted by Celtic Frost — Jun 17, 2026
Žvaigždėto dangaus prarajoj Mirusių žvaigždžių šviesoj Driekias šalta begalybė Amžinybė tai ar mirtis? Nesibaigianti tyla Nesibaigianti naktis Spiečiai žvaigždžių vienišų Gęsta per amžius tamsoj Kur baigiasi tamsa? - Tik tavo „galvoje“... Kur baigiasi erdvė? - Tenai kur pritarei „kitiems“ Kada buvo pradžia? - O kada Čia atsiradai? Ar bus kada nors pabaiga? - Ar pabaiga tai Tavo Pragaro pradžia? Vasario nakty netoli ežero esančias kapines užklojo negyvas sniegas. Kryžiai, paminklai tarsi apsirengė baltais apdarais. Jie atrodė kaip mes - vieniši, prasmegę tyloj. Tiek nedaug reikia - vėjas ims ir užpūs žvakes. Tai štai kas mes esam - trapios liepsnelės Bejausmėj audroj, nesibaigiančioj juodumoj. Spindi žvaigždė tolumoj Bent mintim bandau ją apčiuopt Žaviuos jos šviesa Nors galbūt ji seniai jau užgesus Neįdomus mūsų likimas Šaltai ir niūriai begalybei Ji srūva prarajoj Kur mirtis tik gali pasiekti
Submitted by Celtic Frost — Jun 17, 2026
Gūdžią naktį žiemos Ūžia vėjas pasiutęs Tamsa ieško manęs Persekioja kaip žudikas Monotoniška vienatvė Apatija, vynas ir kraujas Lietuviškas niūrumas Mirties aidas nugriaudi audroj Kala sniegas į stiklą Baltas laidotuvių maršas Žvakių šviesoj sužimba skustuvai Bejausmis mirties ritualas Žaizdos pražiotos, skausmas paleistas Šaltas kablys susminga į širdį Valandos virsta metais Ir kančios natos nuaidi tamsoj Be gailesčio smogia vienatvės durtuvas Priremdamas mane prie sienos plikos Drasko, žaloja, plėšo, maitoja Į gabalus taršo tą kas jautrus Širdis tuščia, venos išdžiūvo Vis didėja ir noras išnykt Krauju aptaškytais gyvenimo bėgiais Ima riedėt pirmyn traukinys Monotoniškas juodmetalis LUCTUS Monotoniškas juodmetalis LUCTUS Lekia traukinys mirties tuneliu Sėdi keleivis tamsoj, galvą nuleidęs Nenutyla monotoniška bėgių simfonija Kelio atgal nebuvo, nėra ir nebus
Submitted by Celtic Frost — Jun 17, 2026
Ar tu jauti kaip krauju klepsidra srūva? Gyvenimas tarp pirštų į trupinius pavirsta Pažįstamos natos sveikina, gaudžia Ir vėl bedugnės kraštas, vėl tu stovi čia Bejausmis tavo žvilgsnis - juodas mėnulis Tikslas gilesnis nei begalybė ir nulis Juk tu žinai, pasąmonė nemiega Ji siunčia tau signalus, kviečia tavo sielą Juk tu jauti, ji niekad nemeluoja Ji nepažįsta to, kas tau tikra ir duota Energijos šaltinis plūsta, kibirkščiuoja Užtvanką sugriauna tyros srovės galia Pliūpsniai šviesos persmeigia kiaurai Iš vienaakės piramidės plūsta spinduliai Visos kryptis į vieną susilieja Tu esi visur ir niekur, dabar ir visada - epicentre Trys... Keturi... Septyni... Dešimt... Dvylika... Sutiksi pakelėj rožę ir kryžių Nereiks toli ieškot – tik pažvelgti į save
Submitted by Celtic Frost — Jun 17, 2026
- Kas čia mirs tokią gražią dieną? - Kas, kas? Aš mirsiu. Kaip laikrodžio švytuoklė Tarp skausmo ir nuobodulio Akys nemato, ausys negirdi Širdis tuščia kaip dangus be žvaigždžių Linksmai, tyliai, švelniai Supasi mirties sūpuoklė Nieks neateis, nieks nepašauks Diena po dienos, naktis po nakties Girdi pakaruoklis kaip saulė leidžiasi Ir kvatoja kartu su mirtim „Nejau nejuokingas gyvenimas, Pakabintas ant virvės... sugedęs šviestuvas?“ Vienatvės kilpa nebespaus pakaruoklio širdies Gal taip ir geriau... dabar mirtis jį mylės Ar yra skirtumas jausti vienatvę gyvenime ar mirtyje?
Submitted by Celtic Frost — Jun 17, 2026
No lyrics have been submitted for this track yet.